LIETUVOS GEŠTALTO ASOCIACIJOS ĮSTATAI
Įvadas
Geštalto teorijos ir praktikos principai:
I. Augimas.
Mes tikime, jog kiekvienas individas (ar organizacija) gali būti sveikas, kokybiškai prisitaikantis ir augantis. Geštalto metodų* tikslas - vystyti individo (ar organizacijos) sąmoningumą, padėti suvokti ir įveikti kliūtis, trukdančias individui (ar organizacijai) vystytis ir augti bei atrasti naujus, kūrybiškus kelius, leidžiančius pasiekti pusiausvyrą tarp individo (ar organizacijos) ir jį supančios aplinkos.
II. Patyrimas.
Užuot interpretavę, mes stengiamės sustiprinti savo, kitų ar grupės patyrimą, akcentuodami betarpišką patyrimo įsisąmoninimą, išbandydami naujas elgesio formas bei sujungdami šią patirtį su intelektualiniu supratimu.
III. Dabartis.
Mes kreipiame ypatingą dėmesį į tai, kas pasirodo dabartiniu momentu, čia ir dabar, laikydami betarpišką dabarties momento išgyvenimą vartais į praeitį ir ateitį, keliu, vedančiu į savęs (ar organizacijos) suvokimą, vystymąsi ir augimą.
IV. Individas, arba organizacija, kaip visuma.
Paties žodžio "Geštalt" laisvas vertimas reiškia suvoktą visumą ir yra holistinės prigimties. Tai reiškia, jog mes žiūrime į žmogų, grupę ar organizaciją kaip į dinamišką, integruotą visumą. Mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros savyje, vienas su kitu bei su aplinkiniu pasauliu. Taip pat ir visos organizaciją sudarančios struktūros yra tarpusavyje susijusios organizacinės visumos dalys. Mes kreipiame dėmesį į kiekvieną iš šių aspektų ar dalių ir į visą visumą. Mes manome, jog susikoncentravimas vien tik į vieną visumos dalį sumažina individo ar organizacijos vystymąsi ir augimą.
*Geštalto metodai yra priskiriami biomedicinos bei socialiniams mokslams ir yra taikomi psichoterapijoje (geštalto terapija) bei įvairių socialinių sistemų vystyme. Lietuvos geštalto asociacija (LGA) yra savarankiška, savanoriška visuomeninė kultūros ir švietimo organizacija, vienijanti žmones, susijusius su geštalto metodais savo asmeninėse ir profesinėse srityse (psichoterapijos, psichologinio konsultavimo, organizacijų vystymo ir kitose socialinėse srityse).
1. Bendroji dalis.
1.1. Lietuvos geštalto asociacija (toliau vadinama LGA) yra savarankiška, savanoriška visuomeninė kultūros ir švietimo organizacija, vienijanti žmones dirbančius arba besidominčius geštalto metodais.
1.2. LGA savo veikloje vadovaujasi:
1. LR Konstitucija;
2. Asociacijų įstatymu;
3. kitais įstatymais;
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais;
5. Teisės aktais;
6. Tarptautinių Geštalto asociacijų rekomendacijomis ir dokumentais, bei šiais įstatais.
1.3. LGA yra juridinis asmuo, turintis savo savarankišką balansą, antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke.
1.4. LGA skyriai steigiami visoje Lietuvos teritorijoje.
1.5. LGA būstinė yra Pašilės g. 34, Kaunas.
2. LGA tikslai.
2.1. Suvienyti žmones, dirbančius geštalto metodų srityje ar besidominčius jais.
2.2. Skatinti domėjimąsi geštalto metodais, rengti mokymo, teorinius ir praktinius užsiėmimus, kelti asociacijos narių profesinį lygį.
2.3. Organizuoti geštalto metodų respublikinius ir tarptautinius seminarus, konferencijas, mokymo programas.
2.4. Palaikyti ryšius su kitų šalių geštalto asociacijomis ir organizacijomis.
2.5. Teikti metodinę ir praktinę paramą asociacijos nariams, visuomenei ir organizacijoms.
2.6. Organizuoti pedagoginio bei kultūrinio pobūdžio renginius (paskaitas, seminarus, parodas, prezentacijas ir kita).
2.7. Vykdyti mokslinę tiriamąją ir taikomąją veiklą įvairių mokslų srityse (humanitarinių, socialinių ir kt.).
2.8. Skelbti mokslines publikacijas, kaupti informacinę medžiagą, ją platinti. Užsiimti leidybine veikla.
3. Narystė, narių teisės ir pareigos.
3.1. LGA skiriamos šios narystės rūšys: tikrieji nariai, asocijuoti nariai ir garbės nariai.
3.2. Tikraisiais nariais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, dirbantys geštalto metodų srityje arba artimai su ja susiję ir sumokėję nario mokestį.
3.3. Asocijuotais nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, besidomintys geštalto metodais, palaikantys LGA tikslus, sumokėję 50 % tikrojo nario mokesčio, juos priima LGA suvažiavimas.
3.4. Garbės nariais gali tapti asmenys, nusipelnę Geštalto metodų srityje ir Lietuvos geštalto asociacijai ir kuriuos išrenka LGA suvažiavimas.
3.5 LGA narius priima LGA suvažiavimas. LGA suvažiavimas šią funkciją gali pavesti valdybai. Garbės narius tvirtina LGA suvažiavimas.
3.6. LGA nariai turi teisę dalyvauti visoje asociacijos veikloje, naudotis LGA teikiamomis lengvatomis ir išstoti iš LGA.
3.7. LGA tikrieji nariai turi teisę balsuoti ir gali būti renkami į LGA valdybą, revizijos komisiją ir į vadovaujančias pareigas.
3.8. LGA nariai turi galimybę dalyvauti LGA organizuojamuose renginiuose, jos įstatuose numatytoje veikloje.
3.9. LGA nariai privalo mokėti nario mokestį.
3.10. LGA nariai privalo laikytis LGA įstatų.
3.11. LGA narys gali būti pašalintas iš LGA narių LGA suvažiavimo sprendimu.
3.12. Pašalinti arba išstoję nariai neturi teisės į LGA turtą.
4. Struktūra ir valdymas.
4.1. LGA veiklą organizuoja LGA suvažiavimas, valdyba ir revizijos komisija.
4.2. LGA suvažiavimas yra aukščiausias LGA organas. LGA suvažiavimas šaukiamas ne rečiau kaip 1 kartą per metus.
4.2.1. LGA suvažiavimas priima, keičia ir papildo LGA įstatus, renka valdybą ir revizijos komisiją. Išklauso valdybos ir revizijos komisijos ataskaitą. Sprendžia LGA veiklos nutraukimo klausimus.
4.2.2. LGA suvažiavimas gali pavesti vaidybai priimti naujus tikruosius, asocijuotus ir garbės narius.
4.2.3. LGA suvažiavimas šalina tikruosius, asocijuotus ir garbės narius, jei jų veikla prieštarauja LGA įstatams, geštalto tikslams bei vertybėms.
4.2.4. LGA suvažiavimo sprendimai laikomi teisėtais, jei dalyvauja daugiau nei pusė tikrųjų narių. Sprendimams turi pritarti daugiau nei pusė tikrųjų narių, dalyvaujančių suvažiavime.
4.2.5. Jei į LGA suvažiavimą susirenka mažiau nei pusė tikrųjų LGA narių (trūksta kvorumo), tai per mėnesį gali būti šaukiamas pakartotinas suvažiavimas, kuriam netaikomas LGA įstatų 4.2.4 punktas ir pakartotino suvažiavimo sprendimai laikomi teisėtais, jei jiems pritaria daugiau kaip pusė dalyvaujančių tikrųjų narių.
4.3. Laikotarpiu tarp suvažiavimų vadovauja LGA valdyba.
4.3.1. LGA Valdybą sudaro LGA prezidentas, viceprezidentas, sekretorius, skyrių pirmininkai bei kiti valdybos nariai, kurių skaičių ir funkcijas reglamentuoja LGA suvažiavimas.
4.3.2. LGA prezidentas, viceprezidentas, sekretorius renkami LGA suvažiavime. Skyrių pirmininkus renka ir deleguoja į LGA valdybą skyriai.
4.3.3. LGA valdyba veikia LGA vardu. Ji:
• šaukia suvažiavimą,
• sprendžia turtinius klausimus,
• organizuoja LGA renginius,
• LGA suvažiavimui įgaliojus, priima naujus LGA narius bei tvirtina savanorišką LGA nario išstojimą iš LGA,
• tarpininkauja LGA santykiams su Tarptautinėmis Geštalto asociacijomis ir organizacijomis,
• LGA valdyba bendradarbiauja ir sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis, su užsienio valstybių institucijomis ir organizacijomis,
• koreguoja nario mokestį,
• pavedus LGA suvažiavimui koreguoja visą kitą LGA veiklą, numatytą LGA įstatuose,
• sprendžia turtinius klausimus, tvarko lėšas.
4.3.4. LGA valdybos posėdžiai teisėti, jei dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Sprendimai priimami prabalsavus daugiau kaip pusei valdybos narių, sudarančių valdybą.
4.3.5. LGA valdybos posėdžiai vyksta ne rečiau nei 3 kartus per metus.
4.3.6. Jei LGA valdybos narys be pateisinamų priežasčių nedalyvauja daugiau kaip pusėje šaukiamų valdybos posėdžių – netenka LGA valdybos nario statuso.
4.3.7. LGA prezidentas atstovauja (arba įgalioja kitus asociacijos narius) asociacijos interesus Lietuvos Respublikos bei Tarptautinėse institucijose bei organizacijose.
4.3.8. LGA prezidentas pirmininkauja LGA suvažiavimuose ir valdybos posėdžiuose.
4.3.9. LGA sekretorius atsakingas už dalykinės informacijos fiksavimą, išsaugojimą ir pateikimą LGA nariams.
5. Revizijos komisija.
5.1. LGA revizijos komisiją sudaro 3 nariai, renkami suvažiavimo metu.
5.2. LGA revizijos komisija tikrina LGA ūkinę - finansinę veiklą ne rečiau kaip 1 kartą per metus ir atsiskaito LGA suvažiavime.
6. LGA skyriai.
6.1. LGA skyriai steigiami teritoriniu ar kitokiu pagrindu įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti. LGA skyriai neturi juridinio asmens teisių ir vadovaujasi šiais įstatais.
6.2. LGA skyriuje išrenkamas skyriaus pirmininkas, kuris įeina į LGA valdybą.
6.3. LGA skyriuje turi būti ne mažiau 6 LGA narių.
6.4. Apie LGA skyriaus įkūrimą pranešama LGA valdybai, kuri skyrių ir įregistruoja.
6.5. LGA skyrius panaikinamas LGA valdybos sprendimu.
7. LGA lėšos.
7.1. LGA lėšas sudaro:
• nario mokesčiai,
• aukos,
• kitos teisėtai gautos lėšos ir pajamos,
• fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos,
• nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos,
• kredito palūkanos už LGA lėšas,
• skolinto kapitalo lėšos,
• Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldybės lėšos skirtos konkrečioms kultūros, švietimo, sporto sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti.
7.2. LGA lėšos naudojamos LGA įstatuose numatytai veiklai įgyvendinti.
8. LGA veiklos nutraukimas.
8.1. LGA veikla nutraukiama už tai balsavus 2/3 tikrųjų narių arba Lietuvos respublikos įstatymais numatytos valstybės institucijos sprendimu.
8.2. LGA likusio turto ir lėšų sunaudojimo klausimus sprendžia suvažiavimas įstatymų numatyta tvarka.
LGA Įstatai priimti 1998 m. balandžio mėn. 19 d. LGA steigiamajame suvažiavime.
|
