LIETUVOS GEŠTALTO ASOCIACIJOS  (LGA) suvažiavimas ir

 

LGA 29-oji konferencija 

 

"Gyvas laukas nestabilumo amžiuje: nuo atskirties prie susitikimo“.

 

• LGA suvažiavimas vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės mėn. 22 d., 18 – 20:30 val.   

• LGA 29-oji konferencija vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės mėn. 23 d., 10 – 18 val.  

Konferencijos tema: “Gyvas laukas nestabilumo amžiuje: nuo atskirties prie susitikimo“.

 

Konferencijos temos pristatymas: Kviečiame Jus dalyvauti LGA 29-oje konferencijoje „Gyvas laukas nestabilumo amžiuje: nuo atskirties prie susitikimo“, skirtoje tyrinėti šiuolaikinio pasaulio keliamus iššūkius ir galimybes santykiui, kontaktui bei bendrai kūrybai. Gyvename laikotarpiu, pasižyminčiu socialiniu, kultūriniu ir egzistenciniu nestabilumu. Šios sąlygos stiprina atskirties patyrimus – tarp žmonių, bendruomenių ir vidiniame žmogaus pasaulyje. Tačiau kartu jos atveria erdvę naujoms susitikimo formoms, gilesniam dialogui ir kūrybiškai adaptacijai. Konferencija kviečia tyrinėti gyvą lauką kaip nuolat kintančią santykio erdvę, kurioje gimsta tiek įtampa, tiek transformacijos galimybė. Konferencijos metu sieksime kartu reflektuoti: kaip nestabilumas veikia mūsų gebėjimą būti kontakte su savimi ir kitais; kaip atskirtis gali tapti riba, kurioje įmanomas autentiškas susitikimas; kokios naujos bendruomeniškumo ir profesinio dialogo formos gali rastis šiandien. Tai erdvė susitikti, dalintis patirtimi ir kartu kurti gyvą profesinį dialogą.

 

LGA suvažiavimo ir LGA 29-osios konferencijos tvarakaraštis

• LGA suvažiavimo - Konferencijos vieta: Nuotoliniu būdu (ZOOM).
• LGA suvažiavimo laikas: 2026 m. gegužės mėn. 22 d. (penktadienis), 18 - 20:30 val.
• LGA konferencijos laikas: 2026 m. gegužės mėn. 23 d. (šeštadienis), 10 - 18 val.

LGA suvažiavimo tvarkaraštis: 2026 m. gegužės mėn. 22 d. (penktadienis), 18 - 20:30 val.

• 18 – 18:10 val.- Dalyvių registracija. 
• Pastaba: LGA suvažiavime dalyvauja tik LGA nariai ir stojantys į LGA.
• 18:10 – 18:30 val.- LGA prezidento metinis pranešimas. LGA prezidentas - Rytis Stelingis.
• 18:30 – 18:45 val.- LGA finansinė ataskaita. LGA finansininkas - Mindaugas Lapkus.
• 18:45 – 20:30 val.- LGA suvažiavimo klausimai:
• Naujų narių priėmimas į LGA.
• 2026 m. LGA vasaros stovyklos pristatymas.
• Kiti klausimai ir sprendimai.

 

LIETUVOS GEŠTALTO ASOCIACIJOS (LGA) 29-oji konferencija

 

„Gyvas laukas nestabilumo amžiuje: nuo atskirties prie susitikimo“

 

2026 m. gegužės mėn. 23 d., 10 - 18 val.

 

Tvarkaraštis

 

• 10 - 10:10 val. - Konferencijos atidarymas.

Konferencijos pranešimai:

 

1. 10:10 – 10:50 val. - Aprėpiant visumą: geštalto dėmesingo įsisąmoninimo ir „sąmonės indo“ praktika psichoterapiniame santykyje lauko perspektyvos požiūriu. Geštalto psichoterapeutas - supervizorius, dr. Rytis Stelingis.

• 10:50 - 11 val. - Pertraukėlė.

2. 11 – 11:40 val. - Kai kitas kitoks: savireguliacija ir susitikimas nestabiliame lauke. Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Lina Jurkštaitė - Pačėsienė ir Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Jurgita Vozgirdaitė - Kučaitienė.

• 11:40 - 11:50 val. – Pertraukėlė.

3. 11:50 - 12:30 val. - Tarp kvėpavimo ir algoritmo: geštalto psichoterapeuto integralumo paieškos skaitmeniniame lauke.

Geštalto psichoterapeutas - supervizorius Aidas Giedraitis.

• 12:30 – 12:40 val. - Pertraukėlė.

4. 12:40 – 13:20 - Pasaulio griūties akivaizdoje: Kai psichologinis ištvermingumas nustoja būti šarvu ir tampa gebėjimu kraujuoti kartu“ arba psichologinio ištvermingumo ir perdegimo sąsaja psichoterapiniame lauke. Geštalto psichoterapeutė Ilona Fenn.

• 13:20 – 14:30 – Pietų pertrauka.

5. 14:30 – 15:10 val. - Profesinis klubas kaip gyvas laukas: nuo atskirties prie palaikančios bendruomenės. Geštalto psichoterapeutė - supervizorė​ Renata Mizgaitienė.

• 15:10 – 15:20 val. - Pertraukėlė.

6. 15:20 – 16 val. - Nežinantis paremia nežinantį – pagalba paaugliams šiuolaikiniame pasaulyje. Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Diana Gabrijolavičiūtė.

• 16 - 16:10 val. - Pertraukėlė.

7. 16:10 – 16:50 val. - Kalba ir patyrimas. Geštalto psichoterapeutė Jūratė Baltrėnė.

• 16:50 - 17 val. - Pertraukėlė.

8. 17 – 17:40 val. - Perkėlimas geštalto terapijoje. Kokio santykio reikia klientui? Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Jovita Klevinskienė.

• 17:40 – 18 val. - Konferencijos uždarymas.

 

Konferencijos mokestis: LGA nariams – nemokamai;  ne LGA nariams – 20 eurų.

 

Registracija:

• LGA nariams – registruotis iš anksto nereikia. Visiems LGA nariams prieš LGA suvažiavimą ir konferenciją bus išsiųsta ZOOM prisijungimo nuoroda.
• Norinčius dalyvauti LGA konferencijoje ne LGA narius, prašome registruotis iš anksto el. p.: rytis@gestalt.lt.

 

Pagarbiai,

LGA valdyba

 

 

Konferencijos pranešimų pristatymas

 

 

Aprėpiant visumą: geštalto dėmesingo įsisąmoninimo ir “sąmonės indo“ praktika psichoterapiniame santykyje lauko perspektyvos požiūriu.

 

Geštalto psichoterapeutas - supervizorius, dr. Rytis Stelingis

 

Esminis kiekvienos pažangos, kiekvienos sėkmės elementas yra dėmesio sutelkimas (angl. concentration).

Galite turėti visus talentus, visus pasaulio gebėjimus, bet be dėmesio sutelkimo jie yra beverčiai.

(Perls, 1942/1992, p. 222)

 

Šiame pranešime pristatysiu geštalto dėmesingo įsisąmoninimo (Gestalt mindfulness) ir „sąmonės indo“ koncepciją ir praktiką psichoterapiniame santykyje (Stelingis, 2019, 2025) lauko perspektyvos požiūriu, kurią plėtoju remdamasis geštalto terapijos, budizmo, dėmesingo įsisąmoninimo/mindfulness mokymais bei savo asmenine ir psichoterapine patirtimi.

Į psichoterapinio pokyčio procesą geštalto terapijoje mes galima pažvelgti iš trijų perspektyvų: individualios, tarpasmeninės/dialoginės ir lauko perspektyvos.

Šiame pranešime aš labiau pažvelgsiu į geštalto dėmesingo įsisąmoninimo ir „sąmonės indo“ koncepciją ir praktiką psichoterapiniame santykyje lauko perspektyvos požiūriu.

Žvelgiant iš lauko perspektyvos, pokyčio procesas psichoterapijoje nėra padaromas psichoterapeuto bei pokytis nėra sukuriamas psichoterapeuto ir kliento. Pokytis psichoterapijoje vyksta tada, kai atsiranda erdvė jam įvykti, keičiantis lauko jėgoms, kurio dalimi ir mes patys esame. Lauko perspektyva mus moko, kad yra kur kas svarbiau kaip mes, geštalto terapeutai būname su klientais, nei ką mes darome su jais.

Geštalto dėmesingo įsisąmoninimo ir „sąmonės indo“ koncepciją ir praktiką psichoterapiniame santykyje lauko perspektyvos požiūriu pristatysiu remdamasis esminiais dėmesingo įsisąmoninimo/mindfulness principais (Kabat-Zinn, 2003; Germer, 2016, Surrey, Kramer, 2016), budizmo perspektyva, transpersonaliniais geštalto terapijos aspektais (Naranjo, 1993), geštalto terapijos paradoksalia pasikeitimo teorija (Beisser 1970), suvokimo/įsisąmoninimo (awareness) koncepcija (Fritz Perls, 1966, Latner, 1992, Yontef, 1993), savasties (self) teorija (Latner, 1992, Wolfert, 2000, Gold and Zahm, 2018),  fenomenologiniu metodu ir transcendentaline fenomenologine redukcija (Crocker, 1999, Mann, 2010, Joice, Sills, 2014, Mickūnas, 2012, 2017) bei fenomenologine lauko perspektyva (Yontef, 1988; Latner, 1992, Francesetti, Gecele, Roubal, 2022, Roubal, 2025).

Aš aptarsiu, kaip geštalto dėmesingo įsisąmoninimo ir „sąmonės indo“ praktika gali padėti geštalto terapeutams sąmoningiau būti ir efektyviau veikti psichoterapiniame santykyje, aiškiau suvokiant savo  situaciją, santykį ir funkciją, vieningame interaktyviame patyrimo sraute - fenomeniniame ir fenomenologiniame lauke (Francesetti, Gecele, Roubal, 2022) bei kelsiu hipotezę, kad geštalto dėmesingo įsisąmoninimo bei „sąmonės indo“ praktika psichoterapiniame santykyje yra tampriai susijusios su psichoterapijos veiksmingumu, vertinant tiek terapinius veiksnius ir subjektyviai išgyvenamus pokyčius, tiek ir patį terapinį procesą.

Teorija, praktika ir refleksija kurs erdvę tolesniam šios koncepcijos ir praktikos tyrinėjimui.

 

 

Kai kitas kitoks: savireguliacija ir susitikimas nestabiliame lauke

 

Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Lina Jurkštaitė - Pačėsienė ir Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Jurgita Vozgirdaitė - Kučaitienė

 

Šiandienos pasaulyje vis dažniau gyvename lauke, kuriame daug neapibrėžtumo, įtampos ir susiskaldymo. Tokiose sąlygose kitoniškumas – kitokia nuomonė, jautrumas, elgesys ar pasaulėžiūra – lengvai patiriamas ne kaip galimybė susitikti, bet kaip grėsmė. Tuomet santykyje suaktyvėja gynybinės reakcijos, tokios kaip atsitraukimas, puolimas, nuvertinimas, bandymas kontroliuoti ir pan.

Geštalto psichoterapijos požiūriu būtent kontakto riba tarp „aš“ ir „tu“ tampa vieta, kurioje išryškėja tiek mūsų pažeidžiamumas, tiek augimo galimybės. Gebėjimas būti santykyje reiškia ne ieškoti panašumų, o ne prarasti savęs, susitinkant kitoniškumą. Kai susitikime ant kontakto ribos galiu išlaikyti save, toleruoti skirtumą ir likti gyvame santykyje su kitu, taip gimsta autentiškas ir visavertis kontaktas.

Šiame patyriminiame pranešime kviesime pajausti, kaip kitoniškumo sukeltas nestabilus laukas veikia savireguliaciją ir kodėl skirtumas dažnai tampa sunkiai toleruojamas. Kartu ieškosime, kas padeda išlikti kontakte su savimi, kai kitas mąsto, jaučia ar elgiasi kitaip nei mes.

 

 

Tarp kvėpavimo ir algoritmo: geštalto psichoterapeuto integralumo paieškos skaitmeniniame lauke

 

Geštalto psichoterapeutas - supervizorius Aidas Giedraitis

 

Šiame amžiuje, kai laukas darosi vis nestabilesnis, aš pradėjau klausinėti, ar skaitmeninė erdvė yra nauja atskirties forma — ar vis dėlto gali tapti keliu į susitikimą.

Trisdešimt metų geštalto terapijos mane mokė vieno – būti čia ir dabar. Mokė pajusti lauką per kito kvėpavimą, kūno įtampą ar tą tirštą tylą, kuri atsiranda tikrame susitikime. Tačiau šiandien vis dažniau pagaunu save kitoje realybėje: naršantį socialiniuose tinkluose ar vedantį dialogą su dirbtiniu intelektu. Pajutau, kad tai ne šiaip nauji įrankiai – tai nauja būties erdvė, kuri pradeda keisti mano supratimą apie tai, kas yra tikra. Čia kontaktas, prie kurio esu įpratęs, neįmanomas, bet kažkas vis tiek vyksta. Ir tai keičia mane.

Šiame pranešime noriu atvirai pasidalinti savo, kaip praktiko, navigacija per šį chaosą:

Kur baigiasi žmogus ir prasideda „profilis"? Kaip išlikti vientisam, kai socialinė erdvė gundo ne būti, o atrodyti? Kur nubrėžti ribą tarp nuoširdaus dalijimosi ir asmeninio prekės ženklo kūrimo?

Kas nutinka dalijimosi gestui, kai jis palieka lauką? Sesijoje mano asmeninė patirtis yra gyva intervencija – ji gimsta ir miršta čia pat, tarnaudama kontaktui. Platformoje tas pats sakinys sustingsta ir tampa eksponatu. Kaip išlaikyti integralumą, kai gyvas procesas virsta nejudančiu produktu?

Ar DI gali būti veidrodis? Mano patirtis bendraujant su dirbtiniu intelektu: kur jis padeda pamatyti save aiškiau, o kur tampa subtiliu būdu pabėgti nuo tikro, gyvo ir kartais skausmingo santykio su kitu žmogumi.

Nervų sistemos kaina: Kas nutinka mūsų vidinei pusiausvyrai ir ramybei, kai prarandame kūnišką atliepimą ir liekame lauke, kuriame nėra kito žmogaus žvilgsnio, tik ekrano šviesa ir fragmentuotas kontaktas?

Integralumas ar jo prekės ženklas? Pastebiu, kaip lengva socialinėje erdvėje sukurti integralumo įvaizdį – tvarkingą, užbaigtą, įtikinamą. Tikras integralumas, mano patirtimi, turi vietos ir tam, kas dar nesuintegruota: gėdai, neaiškumui, tam, kas dar verda kūne be išvados.

Aš neateinu su atsakymais ar teorijomis. Ateinu su savo klausimais, savo abejonėmis ir savo „pabėgimo strategijomis". Kviečiu kolegiškam ir labai žmogiškam pokalbiui apie tai, kaip mums neprarasti kvėpavimo ir kūno pojūčio šiame skaitmeniniame amžiuje.

 

 

Pasaulio griūties akivaizdoje: Kai psichologinis ištvermingumas nustoja būti šarvu ir tampa gebėjimu kraujuoti kartu“ arba psichologinio ištvermingumo ir perdegimo sąsaja psichoterapiniame lauke

 

Geštalto psichoterapeutė Ilona Fenn

 

Mes gyvename laiku, kai stabilumas tėra iliuzija, o egzistencinis nestabilumas tapo mūsų kasdieniu foniniu triukšmu.

Šiame fone terapeutas ir klientas susitinka taške, kurį Fritzas Perlsas vadino „kontakto riba“.

Tačiau kas nutinka, kai pati ši riba pradeda virpėti nuo socialinių ir kultūrinių lūžių svorio?

Josephas Zinkeris mokė mus, kad geras kontaktas yra kaip „gražus šokis – turintis savo ritmą ir tėkmę“.

Bet ar šokis įmanomas, kai terapeuto vidinis ritmas ima lėtėti, o ištvermingumo rezervuaras virsta emocinio pervargimo dykuma?

Šis pranešimas – tai ne mokslinė ataskaita apie perdegimą. Tai kvietimas į terapinio lauko rūką, kuriame:

„Terapeuto pažeidžiamumas“ tampa ne kliūtimi, o tyliuoju trečiuoju dalyviu.
Kliento pasakojamos istorijos ne tik girdimos, bet ir rezonuoja su terapeuto asmenine ištverme, palikdamos pėdsakus ten, kur baigiasi profesinė kaukė ir prasideda „organizmų susitikimas“.
Kontaktas tampa nebe technika, o rizika.

Fritzas Perlsas sakė: „Išprotėkite ir sugrįžkite į savo pojūčius“. Tačiau ką daryti, kai pojūčiai praneša apie perdegimą, o „sugrįžti“ nebėra kur?

Ar psichologinis ištvermingumas yra šarvas, saugantis nuo kito žmogaus skausmo, ar tai – gebėjimas likti nuogam šiame socialiniame chaose, nesulūžtant?

Mes kartu žvilgtelsime į neaiškumo zonas, kur susitinka ištvermingumas ir nuovargis. Neduosiu paruoštų sprendimų, mes kartu bandysime pajusti tą „santykio pulsą“, kuris kartais tampa toks silpnas, jog sunku atskirti – kur esu Aš, o kur – Tuo tapęs mano nuovargis.

Kviečiu jus ne išmokti, o kartu pabūti tame neaiškume, kur susitikimas gydo, bet kartu ir kainuoja.

Ar išdrįsime pripažinti, kad esame tokie pat trapūs, kaip ir tie, kuriems tiesiame ranką?

 

 

Profesinis klubas kaip gyvas laukas: nuo atskirties prie palaikančios bendruomenės

 

Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Renata Mizgaitienė

 

Yra sakoma, kad geštaltas yra per geras tam, kad būtų taikomas tik psichoterapijoje. Ši mintis artima mano profesinei patirčiai, stebint, kaip geštalto principai veikia ne tik terapiniame santykyje, bet ir profesinėse bendruomenėse, kuriose žmonėms ypač reikalingas kontaktas, palaikymas ir gyvas santykis.

Šiuolaikinėse organizacijose personalo vadovai patiria didelį spaudimą – nuolatinius pokyčius, sprendimų neapibrėžtumą, emocinį krūvį ir dažną vienišumo jausmą priimant sudėtingus sprendimus. Nors jie patys kuria palaikymo sistemas darbuotojams, jiems dažnai trūksta erdvės, kurioje galėtų patirti priklausymą, emocinį palaikymą ir gyvą profesinį dialogą.

Pranešime pristatysiu 18 metų gyvuojančio personalo vadovų klubo patirtį, kuriame dalyvauja apie 30 skirtingų organizacijų personalo vadovų. Pastaraisiais metais, moderuodama šį klubą, vis aiškiau stebiu, kaip sąmoningai kuriamas santykio laukas transformuoja profesinę grupę iš formalaus tinklo į gyvą, resursinę bendruomenę.

Svarbiausia klubo misija tampa ne tik profesinių klausimų aptarimas, bet pats buvimas kartu „čia ir dabar“ - gyvas kontaktas tarp žmonių. Sustojimas, galimybė būti išgirstam, pasidalinti ne tik sprendimais, bet ir abejonėmis, nuovargiu, vidine įtampa, kuria kitokią bendrystės kokybę. Šiame kontakte mažėja profesinės atskirties patyrimas, atsiranda daugiau pasitikėjimo, autentiškumo ir bendro mąstymo.

Ypač svarbu tampa tai, kad ši bendruomenė leidžia ne tik spręsti profesinius klausimus, bet ir patirti emocinį saugumą. Kai žmogus jaučiasi matomas ir priimtas, atsiranda daugiau vidinio stabilumo net ir išoriniame nestabilume. Tokia patirtis stiprina ne tik individualų atsparumą, bet ir gebėjimą kurti brandesnius santykius savo organizacijose, perduodant šią patirtį toliau.

Geštalto požiūriu tai galima suprasti kaip gyvą lauką – nuolat kintančią santykio erdvę, kurioje žmogus ir aplinka veikia vienas kitą. Laukas nėra statiškas - jis kuriamas kiekviename susitikime, kiekviename dialoge, kiekviename gebėjime išbūti neapibrėžtume kartu. Būtent nestabilumo laikais ši lauko patirtis tampa ypač svarbi.

Sisteminės perspektyvos požiūriu, kiekvienas žmogus veikia ne izoliuotai, o platesniame santykių tinkle. Vieno žmogaus būsena, įtampa ar atsparumas veikia visą sistemą. Todėl saugi ir palaikanti profesinė bendruomenė tampa ne tik emociniu resursu, bet ir svarbia profesinio atsparumo, sprendimų kokybės bei lyderystės dalimi.

Tai patvirtina ir labai maža narių kaita - dauguma klubo narių šią bendruomenę įvardija kaip vieną svarbiausių profesinių ir asmeninių resursų. Klubas tampa vieta, kur galima būti ne tik savo profesinėje rolėje, bet ir žmogumi.

Pranešime reflektuosiu, kaip geštalto principai: fenomenologinis dėmesys patirčiai, dialogiškumas, lauko teorija ir kontakto svarba - gali būti sėkmingai taikomi ne tik terapiniame kabinete, bet ir profesinėje bendruomenėje, kuriant gyvą lauką nestabilumo laikais.

 

 

Nežinantis paremia nežinantį – pagalba paaugliams šiuolaikiniame pasaulyje

 

Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Diana Gabrijolavičiūtė

 

Paauglystei savaime yra buvo būdingas nestabilumas. Tai metas, kai artimiausias draugų ratas vis persiformuoja, brangiausiais tampa nebe tie, su kuriais smagu žaisti, o tie, kurie savo idėjomis ir vertybėmis yra į mus panašūs. Tėvų įsitikinimų sistemos, prieš tai priimtos kaip savaime suprantamos, atsiduria tarsi po padidinamuoju stiklu. Namuose vyksta vis daugiau derybų ir ginčų. Dabar ši tėvų ir vaikų dinamika tampa dar sudėtingesnė, kai ir patys tėvai išgyvena labai didelį neapibrėžtumą dėl ateities ir savo pačių įsitikinimų. Šio teorinio - praktinio susitikimo metu tyrinėsime, į ką galime atsiremti mes, kaip specialistai, dirbdami su paaugliais ir jų tėvais, bei trumpai aptarsime pagrindines temas, kurios dažniausiai kelia sumišimą suaugusiųjų ir paauglių santykiuose. 

 

 

Kalba ir patyrimas

 

Geštalto psichoterapeutė Jūratė Baltrėnė

 

Kasdienybėje nuolat vartojame įvairius posakius, kurie glaudžiai siejasi su emocijomis, jų išgyvenimu ir kūno reakcijomis. Pavyzdžiui, posakis „žemė slysta iš po kojų“ dažnai vartojamas kalbant apie intensyvią baimę, netikrumą ar gyvenimo pokyčius – būsenas, kai žmogui tampa sunku „išstovėti“.

Šie kalbiniai vaizdiniai gali tapti reikšmingu įrankiu psichoterapiniame procese. Metaforos ne tik padeda užmegzti kontaktą su kliento patyrimu, bet ir atveria galimybę tyrinėti kūno reakcijas, kurios dažnai yra susiformavusios ankstyvose patirtyse ir linkusios pasikartoti krizinėse situacijose.

Pavyzdžiui, skyrybos – sudėtingas išgyvenimas daugeliui žmonių, tačiau jų patyrimas skiriasi: vieni geba „atsistoti ant kojų“ ir judėti pirmyn, o kiti jaučia stiprų nestabilumą, desperatiškai ieško atramos, tarsi bandydami nepargriūti. Tokiais atvejais metafora apie „slystančią žemę“ gali būti suprantama ne tik kaip kalbinė išraiška, bet ir kaip tiesioginis kūno patyrimo atspindys.

Geštalto terapijoje, integruojant kūno patyrimą, tokios metaforos gali būti naudojamos ne tik dialoge, bet ir praktikoje. Pavyzdžiui, kviečiant klientą tyrinėti savo santykį su atrama, „įsižeminimu“, eksperimentuojant su stovėsena, svorio paskirstymu ar judesiu. Tai leidžia ne tik geriau suprasti savo patyrimą, bet ir atrasti naujus būdus būti kontakte su savimi net esant nestabilumui.

Pranešimas kvies tyrinėti, kaip kasdienė kalba atspindi mūsų vidinį pasaulį ir kūno patirtį, bei kaip šie atspindžiai gali tapti tiltu nuo atskirties prie gyvo susitikimo – tiek su savimi, tiek su kitu.

 

 

Perkėlimas geštalto terapijoje. Kokio santykio reikia klientui?

 

Geštalto psichoterapeutė - supervizorė Jovita Klevinskienė

 

Pranešime „Perkėlimas geštalto terapijoje. Kokio santykio reikia klientui?“ sieksiu atsakyti į klausimą, kaip geštalto terapijoje suprantamas perkėlimas ir kiek tai yra svarbu. Geštalto terapijoje perkėlimas suprantamas ne kaip vienpusė projekcija į terapeutą, bet kaip procesas, atsiskleidžiantis terapeuto ir kliento kontakte „čia ir dabar“.

Lynne Jacobs siūlo vietoje perkėlimo geštalto terapijoje naudoti kitą koncepciją – pasikartojančios santykių temos (angl. enduring relational themes). Tai esminės temos, tokios kaip įsitikinimai apie save ir pasaulį, baimės ir viltys kontakte su kitu, kurios pasireiškia ir pasikartoja tiek kliento gyvenime, tiek ir santykyje su terapeutu.

Aiškiau supratus kliento pagrindines santykių temas, kyla klausimas, koks terapeuto buvimas padeda arba trukdo klientui žengti sekantį žingsnį eiti į santykį arba būti jame kitaip. Tai ne visada yra lengvas klausimas, pranešime apžvelgsiu skirtingų šiuolaikinių geštalto terapeutų akcentus.